Mano pašteto interpretacija - kepenėlių paštetas su mandarinais ir čili

Praeitų metų rudenį, užsisakiau (vėl) naujų knygų truputį daugiau, nei kelias. Bet keisčiausiai yra tai, kad jos yra apie mėsininkystę. Taip taip, Jūs nesuklydote!
Mane labai užkabino tai, jog Lietuvoje yra labai labai labai mažai informacijos apie mėsas, dešras, paštetus, mėsos pyragus, na gal daugiau apie vyniotinius, o išvis nėra informacijos apie tai, kaip brandinti mėsą, kaip padaryti geresnius mėsos pjausnius, kokioje temperatūroje kokį mėsos gabalą kepti  - kalbu tik apie natūralų mėsos paruošimą, be jokių "spec. E" priedų.?

Už tas papildomas knygas, žmona jau norėtų prikalti mane prie sienos, bet kai vyras jai taip skaniai ir taip dažnai gamina, tai mano mieloji atlaidi  (išskyrus tai atvejais, kai patiriu visišką FIASKO virtuvėje) - KOKS AŠ LAIMINGAS -> DĖL TO! :) 

Ar esate gaminę naminį paštetą? Kokį?

Dar nuo vaikystės pamenu, kaip prieš Šv. Kalėdas, pas senelius Jurbarke, pjaudavo kiaulę. Pirma pasigirsta paskutinis kiaulės klyksmas (senelis baisiai taiklus būdavęs), tada pilni kibirai kraujo - vis nemapenu, ką jie su juo darydavo. Tada tuntai skerdienos -> mėsos -> kumpiai/dešros/lašiniai/subproduktai.
Kad senelių skilandis, palendricos ir dešros būdavę skaniausios - visa šeima vienbalsiai pritaria.

Ach, kaip pasiilgstu tų skonių.
Ai, kur aš čia?? Gi paštetas. Na va. Ar galite patikėti, kai šaldytuve pamatai tris ar keturias "baleikas" (didelia įsitržaine bliūdus) kiaulienos kepenų pašteto? 

Jėzau, pamenu kaip nemėgdavau aš to pašteto (man tada buvo apie 10 metų), bet jo būdavo tiek daug, kad bepigu, kiek pusryčių gaudavosi nemokamų (na, duonos ir sviesto neskaičiuoju, tie dar būdavę pigūs). Bet vistiek tos gyvatės nemėgdavau! Tas paštetas būdavo toks kietas, jo teptis būdavo neįmanoma, tik atsipjauti. Senelis atsipjaudavo, tada pašteto riekę uždėdavo ant duonos riekės ir tik krimst, oi gardžiuodavosi jis tuo paštetu. :)

Jau, kai buvau paauglys, kažkaip pamėgau tą paštetą, bet nebeilgai tai truko. Seneliukai paseno, tad kiaulių nebeaugina, dabar mes jiems paštetą turime parūpint (sekančiu kartu, važiuojant į Jurbarką, kai vešime proanūkę parodyti, tad ir pagaminsiu šio pašteto, tik be čili).

Sako, kai nebegauni to, ko anksčiau buvo apstu, tai labiausiai ir ilgiesi, kokia begėdiška ta nostalgija. Vėl 

Ta duona su svogūnais nemirtinga, jau šeštą dieną pusryčiauju ja ir tebekaifuoju nuo jos skonio. Dovanokit, kvailas įprotis nusimušti! :D 

Aš jau keli metai gaminu naminius paštetus, pradėjau nuo Julia Child recepto, tada vis kitokius išmėgindavau, kol nepagaminau šio. Uch, koks skonis. Čia prieš savaitę lankėsi (dukrytės gimimo paminėti!) mano sesė su draugais pas mus, tad jie beveik griežtai pasakė, jog jokių paštetų nevalgo, nes tai šlykštu. 

Japarasytatai!!! Aš jiems duosiu - šlykštu? 

Sutarėme, kad jie bus labai atviri, net jei ir nepatiks (susitariau su savimi, kad "mielai" nurysiu tą kritikos piliulę): sesė iškarto užsikaifavo (ši, pas mane, emocijų kišenėje nelaiko), o "Gts" su "Grd" truputį šokiruoti (nežinau dėl ko, bet veidai išsigandę), tada po neilgos "valandėlė" šypsenos veiduose ir pasakė, jog labai skanu (pasirodo, jie visą gyvenimą nevalgo paštetų). Tada "Gts" paklausė: ką diejai? (čia šiaulietišku paveldu, žmogus prabilo) :DDD

O sesė, mane nužudė patikslindama, kad čia ne mandarinai, o "papelsinai". 

Po trumpai trukusių derybų, teko jiems pritarti ir eiti pas vyną į kompaniją  (daryti oplia!). :)

Paprastai, kai perku triušį, išimu kepenėles ir atsidedu tam ypatingam kartui - naminiam paštetui.
Dabar apie mano paštetą: jis unikalus savo pirminiu ir baigtiniu skoniu - iš pradžių jaučiamas mandarinų/apelsinų dvelksmas, skoniui įpusėjus -> rūgštelė nuo kaparėlių ir vyno pasitinka konjako dvelksmą, o baigiasi aštriu poskoniu (dėl čili pipiriukų). Man skaniausia, kai paštetas užteptas ant batono, mmmmm. Velnias, vėl užsimaniau! :)

Pagaminimo laikas: 20 min

Ingredientai:

- Vieno ėriuko kepenėlės ir dviejų triušių kepenėlės (apie 300 g, jei neturite ėrienos kepenėlių, naudokite vien triušienos, blogiausiu atveju tiks ir vištienos,nebūkime čia snobais!)
- 6 šalotai arba 2 vid. svogūnai
- 2  stambesnės česnako skiltelės
- 4 kadagio uogos
-  Valg. šaukšt. kaparėlių
- 1/3 šv. čili pipiro
- 120 ml balto sauso vyno (chardonnay)
- 50 g konjako arba gero brendžio
- 1 didelis mandarinas
- 2 valg. šaukštas sviesto + išlydymui
- Pundelis čiobrelių
- Druskos ir pipirų.

Nustatyti vidutinę ugnį ir įkaitinti keptuvę.
Svogūnus arba šalotus supjaustyti griežinėliais ir įdėjus šaukštą sviesto, kepti keptuvėje apie penkias minutes, tada supilti vyną ir troškinti dar 10 min arba kol vynas nugaruos. Atidėti iki kol kepenėles dėsite į blenderį.

Kitoje įkaitintoje keptuvėje su sviestu (su vidutine ugnimi), sudėti smulkiai sukapotus česnakus ir čili, kepti minutę - dvi. Tada sudėti kadagio uogas, kepenėles ir kepti apie 3 minutes, po to įpilti konjaką ir padegti (siūlau prieš tai pasirūpinti gesintuvu, ypač, jei tai darysite pirmą kartą). Kai ugnis užges, kepti dar 5 min arba kol kepenėlių vidus iškeps (aš su mentele pergnybiu ir pasižiūriu koks vidus - žalias ar ne). Tada sudėti smulkiai sukapotą mandarino žievelę, jo sultis bei patį išspaustą mandariną su čiobreliais, kepti dvi minutes, tada sumažinti ugnį ir troškinti dar 5 minutes.
Jau tuoj tuoj, dar kelios akimirkos ir viskas paruošta.
Taigi, viską išimti, išskyrus čiobrelius su kadagio uogomis,  kepenėles bei svogūnus su visais skysčiais sudėti į blenderį, paprieskoniuoti druska ir pipirais ir gerai viską sutrinti. Po to į paštetą sudėti smulkiai sukapotus kaparėlius ir dar kartą, su šaukštu, gerai išmaišyti. Paštetą sudėti į indelius (galima į užsukamus stiklainiukus arba į keramikinius). Keptuvėje išlydyti kokius du ar tris valg. šaukštus sviesto (lydžiau toje pačioje keptuvėje, kur kepiau kepenėles, taip norėjau išsaugoti daugiau skonio), tada dailiai aplieti paštetą išlydytu sviestu, kad neliktų jokių tarpų tarp pašteto ir oro, kitaip suges. Indelius sudėti į šaldytuvą, kad atvėstų. Taip paštetas išsilaikys iki savaitės.
Tepam ant šviežio batono ir bon appetit! 

Recepto šaltinis: bazė pagal Julia Child, bet kaparėliai, mandarinai, čili ir svogūnai su vynu - mano mintis.

Daugiagrūdė duona su keptais svogūnais ir aš jau TĖTIS!

Su Naujaisiais mielieji!  (Kadangi, dar šiemet nesisveikinau.)

Pradėsiu nuo Gruodžio mėnesio:

Darbe prasidėjo Kalėdinis ralis, tad po darbo renginiai su klientais, pasiruošimas Kalėdoms, tiksliau gimdymui, nes nežinojome kada? Tada vėl visokie "atmazai" kodėl negaliu į blogą rašyti, nu ne, palaukit, vieną turiu rimtą atmazą - neturiu namie jokio stalo, tad kur man dėti viską ir fotkinti? Su žmona tiek pripratome valgyti lovoje, jog net kartais jaučiuosi it koks šeichas, kurio didžioji gyvenimo dalis vyksta lovoje. O dar Google'as man pokštą iškrėtė - nebeleidžia nemokamai fotkių talpinti, nori buožės, kad susimokėčiau. Kapitalizmas valdo! :) 

Smagiausiai Gruodžio naujiena, jog pasirodė Lietuvos maisto tinklaraštininkų knyga su receptais, tarp 25 blogerių, esu ir aš su savo 4 receptais. (O gal čia buvo Lapkritį?) 

Taigi, šventės praėjo labai skaniai, kadangi pavyko aplankyti tėvukus, o tada iškarto šmurkšt į Vilnių, mat paranojiškai laukėme gimdymo.

Taigi, čia jau ir Naujieji mus užklupo. Neilgai laukus, ir Trijų Karalių šventė atėjo į namus.  Tą diena žmonai kažkaip maudė pilvą, bet lyg kentėti buvo galima, tad kol ji ieškojo kompromisų su pilvo skausmais, pagaminau pusryčius, o tada ištiesę kojas ant lovos, žiūrėjome filmą. 

Per pietus skausmai intensyvėjo, bet vis dar laukėme "vandenų". Taigi, žmona sako, varom į ligoninę, o aš sakau: "gal aš pasidarau valgyti ir tada lėksim?" Ji neprieštaravo. Tuo metu, liepė paskaičiuoti laiką, kas kiek laiko saremiai - pasirodo kas tris minutes. Man - vyrui - tai nedaug reiškė, nes aš žinojau, kad pirma nuteka vandenynai, tad.. 

.. tad užsikaičiau puodą su sultiniu. Užsimerkiau grybus, pasiruošiau daržoves ir pradėjau gaminti risotto su miško grybais. Užtrukau apie valandą. 

Kai jau valgiau, nebebuvo malonumo, nes žmona jau svajojo apie ligoninės priimąjį. Po 15 min jau buvome Antakalnio gimdymo namuose (čia apie 16:30 val.).

18:00 val. gimė dukrytė, tad jau buvau Otec Molodec! :)  

Ta proga, man nuo šeimos niekaip neatsiejami  du dalykai: namai ir duona. Šį kartą pasidalinsiu unikaliai paprastu žiauriai skaniu duonos receptu. Jau tris savaites iš eilės ją kepu. Išbandžiau visokius variantus ir nei vienas nenuvylė, bet šiandieninis variantas tiesiog pribloškė. Labai jau priminė Lauro lape keptą duonelę. :)  Gerai, kad ji gaminama be jokio raugo ir cukraus, paprastas metodas - užminkai ir kepi, bei gali pridėti  bet ko, ko širdis geidžia - taip įdomiau! :) 

IMG_7814, a photo by Mindaugas Bon appetit on Flickr.

Paruošimo laikas:  2,5 val.

Ingredientai:

- 375 g kvietinių miltų

- 200 g  ruginių miltų

- 75 įvairių sėklų (sėmenų, saulėgražų, kmynų)

- 20 g alyvuogių aliejaus arba kitų riebalų

- 375 g šilto vandens

-  10 g druskos

- 5 g sausų mielių arba 10 g šviežių mielių

- Didelis svogūnas + sviestas kepimui.

Į įkaitintą keptuvę su sviestu sudėti susmulkintą svogūną ir apkepinti jį iki kol visiškai įgaus riešutų kvapą, tokia gintarinė spalva.

Į gilų bliūdą sudėti visus ingredientus su svogūnais, gerai išmaišyti, o tada rankomis minkytis 15 min., tada į miltais apibarstytą kepimo formą sudėti išminkytą tešlą ir palikti šiltoje vietoje minimum valandai, o geriau dviems, tešlos paviršių pabarstyti miltais. Prieš pašaunant į orkaitę, įpjauti kepaliuko viršų ir pašauti į +240 C temp įkaitintą orkaitę dešimt minučių , tada temperatūrą sumažinti iki +210 C temp. ir kepti dar 35 - 40 min. Atvėsinti ir valgyti. Kad plutelė nebūtų labai kieta, aš vos ištraukęs iš orkaitės, apipurškiu vandeniu, kad sudrėktų viršus, nuo karščio drėgmė išeina, o duonos plutelė, tuomet būna minkštesnė arba minkšta, kaip ir vidus. 

Čia galima pasielgti visiškai skirtingai, tai yra, galite išsikepti tris skirtingas duonas. Galima naudoti tik kvietinius miltus - tada duona primins rusų laikus, kai būdavo tokia balta forminė duona; galima naudoti tik ruginius miltus - bus sunki duona, bet taip pat skani; arba šis variantas, na dar galima žaisti, tarp kvietinių/ruginių miltų santykio. 

Beje, čia tinka ne tik kepti svogūnai, bet jei nenaudosite sėklų, tuomet galima daugiau svogūno, o ir svogūno poskonis bus stipresnis.