2012 m. rugsėjo 29 d., šeštadienis

Kitoks risotto su voveraitėmis, šį kartą su Lietuvišku alumi

Tai va, labai mėgtstu itališką patiekalą risotto, o mūs kalbadariai jį pavadino "daugiaryžis", kol aš ištariu šį žodį, pradedu galvoti apie daug skirtingų ryžių puodą, bet niekaip asociacija nerandu su risotto. Tiek to, naudosiu tarptautinį žodį, nes risotto ir Afrikoje risotto, nes didingoje JAV naudoja "risotto".  

Pamenu kai su Egle kalbėjome apie risotto, ji prasitarė, jog su šampanu ragautas risotto jai paliko didį įspūdį, iškarto nutariau išmėginti - skonis tikrai kitoks ir nepamirštamas. Tad nusipirkęs Rugpjūčio mėnesio "Virtuvė" žurnalą, pamačiau kitokį risotto variantą - su  nefiltruotu alumi. Na kaip jis mane užkabino, o alaus aromatas toks buvo malonus, it ką tik iš krosnies ištraukta duona. Visiems labiau rekomenduoju šį risotto variantą - Lietuvišką variantą nei su vynu. :)


Paruošimo laikas: iki 45 min.
Porcijų kiekis: 2 -3 

Ingredientai:
- 150 g Roma, Arborio arba Carnaroli ryžių
- 150 g voveraičių
- 1 saldus svogūnas
- 2 ar 4 česnako skiltelės (aš naudojau keturias, nes baisiai mėgstu česnakų prieskonį)
- 500 ml ekologiško grybų sultinio (nors neblogai būtų ir daržovių)
- Taurė Lietuviško nefiltruoto alaus (naudojau "Vilniaus alus", nors aš pyliau apie 270 ml)
-  Po du valg. šaukštus sviesto ir alyvuogių aliejaus
- Šv. grūstų druskos ir pipirų
- Šakelė čiobrelių
- Ryšulėlis laiškinių arba jaunų svogūnų laiškų
- Sauja parmezano drožlių (apie 80 g)

Atskirame puode užvirinti sultinį, tuomet sumažinti ugnį iki minimumo ir laikyti iki tol, kol bus baigtas risotto. 
Kitoje keptuvėje ištirpinti pusę sviesto ir apkepinti voveraites, nedaugiau nei penkias minutes, toliau palikti toje keptuvėje iki tol, kol jos bus perkeltos į risotto. 

Kitoje keptuvėje įkaitinti alyvuogių aliejų ir apkepinti svogūnus, kol suminkštės, po to sudėti česnakus ir kepti apie minutę, tada sudėti ryžius, juos pastoviai maišant šiek tiek pakaitinti. Priešingai nei Eglė, aš šioje vietoje ryžius pakepinu ilgiau, nes man patinka, kai ryžiai įgauna riešutų poskonį ir kvapą, žinoma pakinta it tokia kakavinė spalva, tuomet jau iškarto pilu alų ir viskas pradeda putoti ir virtuvėje pasklinda nuostabus šviežios duonos kvapas. Kai tik alus susigeria į ryžius, iškarto po to seka sultinio ir samčio tango. Šį ritualą reikia kartoti apie 20 - 25 minutes, tai labiau priklauso nuo puodo, arba iki tol, kol ryžiai pasiekia "al dente" būseną. Prieš ryžiams baigiant išvirti, suberti apkepintas voveraites su likusiu sviestu, taip pat sudėti laiškinius česnakus/svogūnus, čiobrelius. Dar nedaugiau ne porą minučių, ugnį išjungti, sudėti parmezano drožles, gerai išmaišyti ir uždengus palaikyti apie dvi - tris minutes. Prie risotto patiekti tą patį alų, bon appetit!

 


  P.S.: Egle, gaminsiu ateityje dar ne kartą, laukiu kada tėvukams bus proga tai pagaminti! ;) 

2012 m. rugsėjo 28 d., penktadienis

Gardžios Lietuviškos salotos (prie silkės) pagal mane :)



Tamsioji dalis: Oho, jau du mėnesius nerašiau, čia taip nyku pasidarė, tai nemalonu, jog blog'o visai nebeatnaujinu receptais..   Bet aš turiu rimtų pasiteisinimų: remontas, ne ne ne ne automobilio, o buto. Vis nesibaigiantis košmaras. Ar teko, Jums, kada nors tai patirti? Aš net nebe įsivaizduoju kaip reiktų namą pasistatyti, tam matyt reiktų praeiti parengiamuosius psichologijos kursus arba kantrybės? :D Žodžiu, nors ir gyvenam jau bute, bet nei baldų (nors baldininkas Simas pažadėjo, jog Spalio vidury jau bus), virtuvėje tik dujinė, šaldytuvas, spintelė be kojų, t.y. jei mano ūgis būtų 130 сm, va tuomet man šį spintelė būtų tobula valgio gaminimui. Ai tiesa, juk nėra taip blogai, dar stovi kriauklė, kuri taip nestabiliai laikosi, jog net nesinori čiaupo atidaryti. :)  Pasireiškė tautinio identiteto devalvavusios savybės - skųstis. Turiu teisę į tai, nors gal vis tik robotu geriau būti, daug kas būtų nemotais. :) 
Na gerai, džiugu tai, kad didžioji košmarų dalis jau praeity, dabar bute taip šviesu, nei prieš remontą, nors ir lempų dar neturim, mat elektrikas zaraza niekada nebeatsiliepia, bet vistiek jauku ir šviesu :)

Šviesioji dalis: Atostogų metu, Italijoje, susipažinęs su viena vietine blogere, ji mane įkvėpė, jog dar yra tiek daug neatrastų skonių ir receptų, o jie dažniausiai tūno visai kažkur čia pat, ir nereikia ieškoti toli Azijoje ar Brazilijoje ko nors įmantraus, viskas susideda iš čionykčių daržovių, sūrių, prieskonių ar mėsos rūšies. Ji daug gamina vietinės reikšmės/paveldo maisto - mane tai velniškai įkvėpė. Pamaniau, juk ne vien cepelinus ir kugelį turime, ar ne? Tad kažkaip netikėtai su žmona užsimanėme salotų, bet tas TAUTINIO IDENTITETO ieškojimas paskatino ieškoti kažko savito, kažko to, kas artima Lietuviui. Bent jau visada pagalvoju, ar mano tėvukai tai valgytų, ar ne iškeiktų? :) Žodžiu, gimė pasamonėje šis receptas - ŽIAURIAI  PAPRASTOS IR LABAI SKANIOS SALOTOS, o prie silkutės tai išvis liuksum pirdum, amammmmamamammaammammm :) 

Paruošimo laikas: iki 45 min.
Porcijų kiekis:

Ingredientai:
- 3 bulvės
- 2  burokėliai
- Didelė sauja rukolos salotų
- 200 g grūdėtos varškės
- 200 g silkės (nebūtinai, nors kategoriškai rekomenduoju!)
- Sviesto arba aliejaus kepimui
- Druskos ir pipirų
- Kelios šakelės rozmarino (nebūtinai, bet skaniau)
- Didelis svogūnas
- Keli arba trys valgomi šaukšai balzamiko acto (jei neturite, tuomet tiks obuolių actas ir šaukštas rudojo melasos cukraus).


Orkaitę įkaitinti iki +180 С temp. 

Burokėlius ir bulves gerai nuplauti, lupti nebūtinai. Skaniau yra jauni burokėliai ir šv. bulvės. Bulves su burokėliais supjaustyti į šeštadalius, kepimo inde pašlakstyti aliejaus arba į bulves ir burokėlius sudėti sviestą ir rankomis išmaišyti, tada gausiai pabarstyti druska, pipirais ir ant viršaus tolygiai paskirstyti rozmarino šakeles/lapelius, pašauti į orkaitę ir kepti iki pusvalandžio arba kol iškeps.


Kol kepa bulvės ir burokėliai, svogūną supjaustyti smulkiai ir supilti balzamiko actą ir palikti marinuotis iki kol reikės patiekti į lėkštes. Bon appetit!



Atskiroje lėkštėje įdėti rukolos salotas/žoles (kaip nepavadinsi, taip nepagadinsi), ant viršaus sudėti keptus burokėlius ir bulves, svogūnus, tada grūdėtąją varškę ir silkutę (jei ją vartosite). Viską galima išmaišyti arba ne, čia jau kaip Jums maloniau. Manau rudenį jis bus nepamainomos salotos. :)  


Skanios dienos!